Kontroliuojant šunų epilepsiją su kalio bromidu
Kalio bromidasyra vaistas, kuris vis dažniau naudojamas šunims, sergantiems epilepsija. Kaulų epilepsija yra viena iš priepuolių priežasčių. Traukuliai sukelia nekontroliuojamą elgesį ir netyčinį raumenų ir galūnių judėjimą. Traukuliai skiriasi intensyvumu ir kai kurie gyvūnai gali patirti atsitiktinių traukulių, o kiti gali patirti keletą epizodų traukulių, tarp kurių yra keletas poilsio minučių. Šunys, kenčiantiems nuo priepuolių, serga smegenyse nenormaliomis neuronų veikla. Tam tikrais atvejais tai gali sukelti mirtį, todėl svarbu greitai gauti medicininę pagalbą, kad inicijuotų ankstyvą gydymą. Dauguma vaistų, skirtų gyvuliams, sergantiems traukuliais, skiriami visą gyvenimą. Nors dozė gali būti pakeista pagal veterinarijos gydytojo nurodymus, staigus nutraukimas sukelia priepuolių pasikartojimą.
Epilepsijos tipai
Epilepsija priskiriama prie pirminės ir antrinės epilepsijos. Šunys, kenčiančios nuo pirminės epilepsijos, dažniausiai yra genetiškai susierzinę su būkle. Pirmosios epilepsijos priežastys negali būti priskirtos jokiam faktoriui diagnozės metu. Antrinė epilepsija gali būti siejama su medžiagų apykaitos sutrikimais, toksiškumu, trauma ir degeneraciniais sutrikimais. Jauni augintiniai su genetine polinkiu taip pat gali turėti įtakos antrinės epilepsijos vystymuisi. Kadangi priepuolių riba skiriasi atskiruose augintiniuose, stimuliuose ar vaistams, kurie sukelia priepuolius kai kuriems šunims, kiti žmonės negali pakenkti. Tiksli diagnozė padeda nustatyti epilepsijos tipą ir sunkumą atskirose augintinėse ir tai padeda nustatyti vaistų rūšį ir dozę.
Epilepsijos gydymas šunims.
Epilepsijos gydymas prasideda tada, kai per trumpą laiką gyvūnas patiria keletą traukulių. Šunims skiriami prieštraukuliniai vaistai, kurie veikia kaip raminamieji vaistai smegenyse esantiems neuronams. Gyvūnų savininkai turėtų laiku tvarkyti nustatytus vaistus, kad ateityje būtų išvengta traukulių epizodų. Svarbu vengti praleisti net vieną dozę, nes tai gali padidinti naminių gyvūnėlių širdies priepuolių atsiradimo tikimybę. Fenobarbitalis yra plačiausiai naudojamas narkotikas, kontroliuojantis epilepsiją. Naminių gyvūnėlių savininkai turėtų suprasti, kad prieštraukuliniai vaistiniai preparatai tik kontroliuoja epilepsiją ir neužtikrina išsamaus gydymo. Dėl to svarbu nustatyti galimas epilepsijos priežastis šunims ir imtis priemonių pašalinti stimulas, sukeliančias priepuolius. Kitas narkotikas, vartojamas epilepsijai kontroliuoti, yra kalio bromidas. Tačiau po pradinio vartojimo reikia stebėti kalio bromido koncentraciją kraujyje.
Kalio bromidas šunims
Kalio bromidas skirstomas į jo sudedamąsias dalis, būtent kalį ir bromidą. Šis vaistas slopina nenormalų neuronų aktyvumą smegenyse ir taip sumažina traukulių epizodus. Kadangi kalio bromidas yra apdorojamas inkstais, jis sumažina kepenų ligų ir toksiškumo riziką. Veterinaras dažnai gali skirti kartu su fenobarbitaliu kalio bromido epilepsijai gydyti. Bendrasis kalio bromido dozavimas yra 20-40 mg kilogramui kūno svorio. Vaistui reikia recepto ir vaistinėje. Vaistas yra tiek tabletės, tiek skystoje formoje, ir yra naudingas šunims, kurie gali netoleruoti fenobarbitalio.
Potrauminio bromido šalutinis poveikis apima: • pykinimą; • šlapinimąsi arba mieguistumą; • poliuriją ir polidipsiją; • toksiškumo sindromą; • atsargumo priemones; • kalio bromidą sukelia toksiškumo sindromą, jei vaisto kiekis kraujyje yra per didelis. Dėl šios priežasties dažnai reikia atlikti kalio bromido lygio tyrimus. Kadangi gyvūnų sveikatos problemos skiriasi, svarbu nustatyti, ar vaistas yra naudingas atskiriems šunims.
- Gyvūnų savininkams reikėtų mokytis būdų, kaip valdyti šunis, kenčiančius nuo priepuolių. Šunys turėtų būti laikomi nepalankiame aplinkoje ir pateikiami geros kokybės maisto produktai išlaikyti tinkamą sveikatą.
